Mokymų funkcijos planai 2022 metams: tyrimo rezultatai

Prieš mėnesį kartu su Personalo valdymo profesionalų asociacija visuomeniniais pagrindais atlikau tyrimą. Šiuo tyrimu buvo siekiama sužinoti, kokie yra mokymų funkcijos planai 2022 metams, pasigilinti, kaip Lietuvoje yra planuojamas darbuotojų ugdymas, kiek tam yra skiriama lėšų ir kokie IT įrankiai pasitelkiami. 

Tyrime dalyvavo 71 Lietuvoje veikianti įmonė ar organizacija: nuo mažų įmonių, turinčių 1-50 darbuotojų, iki didelių, kurias sudaro 1000 darbuotojų ar daugiau. Tyrime dalyvavo tiek verslo įmonės, tiek valstybinio sektoriaus organizacijos, taip pat – viena nevyriausybinio sektoriaus organizacija. Dalinuosi svarbiausiais tyrimo rezultatais ir mano interpretacijomis.

Mokymų funkcijos planai 2022 metams: mokymų biudžeto dydis vienam darbuotojui

Vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų buvo įvertinti, kiek įmonės skiria lėšų vieno darbuotojo apmokymams. Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su šio rodiklio skaičiavimo metodologija: planuojama 2022 metų biudžeto suma padalinta iš planuojamų etatų skaičiaus. Tyrimo dalyviai atsakymą galėjo pateikti pasirinkdami intervalą, į kurį papuola jų suskaičiuota suma. Rezultatai rodo, kad didžiausia tyrimo dalyvių dalis (44% tyrimo respondentų) vieno darbuotojo mokymams 2022 m. planuoja išleisti iki 200 eurų.

Mokymų funkcijos planai 2022 metams: tyrimo rezultatai

Sunku vienareikšmiškai įvertinti, ar ši suma yra didelė, ar maža. Remiantis amerikiečių verslo žurnalo „Forbes“ tyrimo, atlikto 2021 m., duomenimis, JAV įmonės vieno darbuotojo mokymams vidutiniškai skiria apie 1000 eurų. Jungtinės Karalystės Švietimo departamentas 2020 metų tyrimo duomenimis, vieno darbuotojo mokymams įmonės išleidžia apie 1800 eurų, tad atotrūkis – žymus. Šiuo palyginimu neraginu skubiai bėgti pas finansų direktorių ir prašyti didinti mokymų biudžetą. Skirtumus gali lemti įvairios priežastys, tarp jų ir metodologiniai skirtumai. Patarčiau šį skirtumą turėti galvoje, o lygintis visgi su mūsų rinka, t.y. su Lietuvoje veikiančiomis atitinkamo dydžio ir sektoriaus organizacijomis.

Mokymų biudžeto dydis vienam darbuotojui pagal sektorių ir darbuotojų skaičių

Kalbant apie tyrimo rezultatus pagal įmonių dydį, rezultatai rodo, kad iki 200 eurų mokymams planuoja skirti stambios įmonės, turinčios daugiau nei 500 darbuotojų.

metinis mokymų biudžeta vienam darbuotojui

Turint didelę darbuotojų bazę net ir su mažesne suma vienam žmogui galima numatyti tikrai solidų mokymų biudžetą, tad tokia kryptis atrodo labai logiška. Vidutinio dydžio įmonės, kurių darbuotojų skaičius svyruoja nuo 51 iki 250 darbuotojų, dažniau rinkosi išleisti nuo 200 iki 500 eurų.

Kalbant apie skirtumus tarp tyrimo dalyvių iš skirtingų sektorių, iki 200 eurų darbuotojų mokymams dažniausiai planuoja lietuviško kapitalo įmonės (šį intervalą rinkosi 54% privataus lietuviško kapitalo dalyvių).

metinis mokymų biudžeta vienam darbuotojui

Taip pat tai planuoja ir viena nevyriausybinio sektoriaus organizacija. Privataus užsienio kapitalo įmonės bei valstybės valdomos įmonės vienodai dažnai nurodė, planuojančios vieno darbuotojo mokymams skirti iki 200 eurų ir nuo 200 iki 500 eurų per metus (40 %, 43%). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių viešojo sektoriaus organizacijų vieno darbuotojo mokymams planuoja išleisti nuo 200 iki 500 eurų.

Kalbasi finansų direktorius ir personalo direktorius:

– Klausyk, – klausia finansų direktorius: – kas bus, jei mes apmokysime darbuotojus, o jie išeis?

– O kas bus, jei mes jų neapmokysime ir jie liks? – atsako personalo direktorius.

2022 metų darbuotojų mokymų biudžeto nustatymo būdai ir tendencijos 

Daugiau nei pusė (54%) tyrime dalyvavusių įmonių paminėjo, kad jų mokymų biudžetas, numatytas vienam darbuotojui, 2022 metais yra toks pat kaip ir 2021 metais.

Mokymų biudžeto tendencijos

Tai nėra pozityvi žinutė. Jei mokymų biudžetas nėra koreguojamas atsižvelgiant į infliaciją, tai reiškia, kad galime nupirkti mažiau arba prastesnės kokybės mokymų. Planuojant mokymų biudžetą rekomenduočiau atsižvelgti į bent jau metinės infliacijos rodiklius, kad sumažėjus perkamajai galiai nenukentėtų mokymų kokybė.

Mokymų biudžeto sudarymo būdai

Kalbant apie mokymų biudžeto sudarymo metodus, kiek daugiau negu pusė (51%) tyrimo dalyvių nurodė, kad mokymų biudžetą sudaro įvertinę, kiek ir kokių mokymų reikės ateinančiais metais. Antras pagal populiarumą būdas – suma vienam žmogui, nors tokį būdą nurodė reikšmingai mažiau tyrimo dalyvių (18 % dalyvių). Verta paminėti, kad 13 % tyrimo dalyvių vadovaujasi ne vienu metodu, o jungia kelis, pavyzdžiui, įvertina, kiek ir kokių mokymų reikės ateinančiais metais bei nustato sumą vienam etatui. Mano vertinimu toks biudžetavimo būdas yra pranašesnis nes atspindi ne tik pragmatišką įmonės požiūrį į mokymų sąnaudas, bet ir bendrą įsipareigojimą į mokymus investuoti ne tik operatyviniame lygmenyje.

Mokymų funkcijos tikslai ir prioritetai

Didžioji dalis (65%) tyrime dalyvavusių įmonių ar organizacijų nurodė, kad joms yra įprasta kelti konkrečius tikslus ir uždavinius darbuotojų mokymų srityje. Tai rodo, kad tyrime dalyvavusios įmonės ir organizacijos yra linkusios kryptingai valdyti su darbuotojų ugdymu susijusias veiklas ir iniciatyvas.

Svarbiausias mokymų funkcijos prioritetas yra specifinių darbuotojų grupių specifinių kompetencijų ugdymas (76% respondentų). Tokie mokymų funkcijos planai 2022 metams visai nestebina, nes tai – tiesioginė mokymų funkcijos paskirtis organizacijoje. Džiugiai nuteikia tai, kad prioritetų sąraše aukštas antrą ir trečią vietas užėmė mokymosi kultūros kūrimas bei mokymų funkcijos tobulinimas (daugiau apie mokymosi kultūros kūrimą kviečiu skaityti ankstesniame savo tinklaraščio įraše). Ketvirtoje vietoje sąraše atsidūrė pasaulinėse tendencijose pirmaujančias vietas užimantis naujų darbuotojų kompetencijų ugdymas (upskilling/reskilling) ir tai yra kiek netikėta.

Mokymų funkcijos planai 2022 metams: tyrimo rezultatai

Plačiau apie svarbiausias pasaulines mokymų tendencijas kviečiu skaityti ankstesniame tinklaraščio įraše. Jau minėto profesinio socialinio tinklo „Linkedin“ tyrimo duomenimis, 59 % su mokymais dirbančių personalo specialistų sutinka, kad jų kuruojamų mokymų programų tikslas yra darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ar visiškas perkvalifikavimas (ang. reskill-upskill). Šios tendencijos svarbą patvirtina ir „Global sentiment study“ tyrimo rezultatai: kompetencijų kėlimas ir perkvalifikavimas jau antrus metus iš eilės išlaiko pirmaujančią vietą mokymų profesionalų dienotvarkėse. Tad kodėl  Lietuvoje šis prioritetas užima ketvirtą vietą? Ar tai reiškia, kad mūsų verslui naujosios kompetencijos nėra svarbios? Ar tai terminų problema? Kad būtų galima atsakyti, reikėtų, matyt, papildomo tyrimo arba papildomos personalo valdymo bendruomenės diskusijos. Nelaukiant jos, rekomenduoju suorganizuoti savo įmonėje ar organizacijoje vadovų diskusiją, kurios metu kartu padiskutuotumėte apie tai, kokių kompetencijų verslui reikės, įgyvendinant savo strategiją ilgalaikėje perspektyvoje. Aptarkite, kiek šių kompetencijų savo organizacijoje turite jau dabar, kaip planuojate ateityje patenkinti šių kompetencijų poreikį. Taip kartu su vadovais galėsite suplanuoti ilgalaikius mokymosi prioritetus bei sustiprinti personalo, kaip strateginio partnerio, rolę organizacijoje.

Prioritetinės mokymų temos ir darbuotojų grupės

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, 2022 metais įmonės planuoja daugiausiai dėmesio skirti savo darbuotojų minkštųjų įgūdžių tobulinimui. Turint omenyje darbuotojų ir vadovų išgyvenamą stresą dėl pandemijos, staiga pasikeitusių darbo sąlygų, darbo modelio, tai visai nestebina. Antroje vietoje įmonės ir organizacijos planuoja investuoti į darbuotojų technines žinias bei profesinius sertifikatus. Naujausios kompetencijos, tokios kaip robotizacija, duomenų analitika, skaitmenizacija, yra trečioje vietoje. Mokymų funkcijos planai 2022 metams mažiausiai dėmesio numato kalbų mokymams.

Kalbant apie prioritetines darbuotojų grupes, verta paminėti, kad pusė tyrimo dalyvių daugiausiai dėmesio planuoja skirti vadovų ugdymui. Vadovų grupę, žemiausios, vidurinės ar aukščiausios grandies, prioritetu laiko 50 % respondentų. Didėjanti branda ir noras ugdyti vadovų kompetencijas rodo, kad verslas šioje srityje įžvelgia savo konkurencinį pranašumą.

Kalbant apie ugdymo metodus, didžiausias dėmesys 2022 metais bus nukreiptas į virtualių ir mišrių mokymų programų organizavimą. Tai visiškai atliepia šio laikmečio aktualijas, nes išmaniosios technologijos leidžia organizuoti darbuotojų mokymus saugiai bei lanksčiai. Įdomu tai, kad koučingas ir mentorystė vis dar nepraranda savo populiarumo ir sąraše užima antrą vietą, virš mokymų skaitmeninimo.

Mokymų tendencijos pagal aktualumą

Mokymų funkcijos strategiškumas

Tyrimo metu buvo siekiama sužinoti, ar darbuotojų ugdymo klausimai yra aptariami įmonės valdyboje ar kitame aukščiausiame valdymo organe. 81 % respondentų nurodė, kad per pastaruosius 6 mėnesius mokymo klausimai buvo svarstyti valdybos lygmeniu ir tai rodo, kad mokymų klausimai įmonėse ar organizacijose yra valdomi ne tik operaciniu lygiu. Kalbant apie kitus mokymų funkcijos strategiškumo aspektus, verta paminėti, kad didžioji dalis (65 %) įmonių ir organizacijų mano, kad mokymai yra planuojami strategiškai, nors ilgalaikius ugdymo prioritetus yra nusimatę reikšmingai mažiau (39%).

Mokymų funkcijos planai 2022 metams: tyrimo rezultatai

Linkedin norėjo išsiaiškinti, kokią įtaką vadovų prioritetams, kalbant apie personalo valdymą, padarė koronaviruso pandemija. 64 % mokymų profesionalų teigė, jog per 2021 metus mokymų funkcijos svarba išaugo. Tiriant Lietuvos įmonių ir organizacijų veiklą, jų taip pat buvo klausiama, ar jie pritaria šio tyrimo išvadoms. Didžioji dalis respondentų atsakė teigiamai. 

Mokymų funkcijos skaitmeninė transformacija

IT sistemas arba LMS (ang. learning management system) mokymų administravimui naudoja mažiau negu pusė tyrimo dalyvių (45%). Paklausus, kokius IT sistemas naudoja įmonės, nustebino atsakymų įvairovė: 30 tyrimo dalyvių, naudojančių IT sistemas mokymų administravimui buvo paminėta 15 skirtingų sprendimų.  Dažniausiai mokymų administravimo įrankiai turi ir e. mokymų bibliotekos funkcionalumą. Didesnė dalis (77 % ) respondentų nurodė, kad dažniausiai turinį e. mokymų bibliotekoms jie kuria patys. Už kai kurių įmonių mokymų turinį atsakinga komanda ar padalinys.

Mokymų turinys

Galima diskutuoti, kad greičiausiai toks nesiryžimas naudoti IT sistemų mokymų administravimui yra pragmatiškumo išraiška, tačiau tai – didelė neišnaudota galimybė. Turėdami tinkamus IT įrankius ir duomenis personalo žmonės gali geriau patarti vadovams ir taip sustiprinti savo kuriamą vertę organizacijoje. Ar jūsų dydžio įmonei yra reikalinga mokymų valdymo sistema, galite nuspręsti tik jūs. Verta paminėti, kad tipiškai, mokymų valdymo sistemas įmonės naudoja nepriklausomai nuo savo darbuotojų skaičiaus ar industrijos. Pastaraisiais metais mokymų valdymo sistemų rinka išgyvena didelius pokyčius, nes randasi vis naujų, patogesnių administravimui ir naudojimuisi skirtų įrankių. Tad norisi paraginti personalo bendruomenę domėtis šiomis sistemomis ir jų teikiamomis naudomis, gal tai bus pirmas žingsnis jūsų mokymų funkcijos skaitmeninio virsmo link.

ŠALTINIAI:

https://donaldhtaylor.co.uk/insight/gss2022-results-01-general/

https://learning.linkedin.com/resources/workplace-learning-report

2 komentarai apie “Mokymų funkcijos planai 2022 metams: tyrimo rezultatai

Leave a Reply